Bendrovės „Anthropic“ modelis Claude Opus 5, gavęs vieną pradinę užklausą, per kelias darbo valandas sukūrė žaidžiamą pirmojo asmens naršyklės šaudyklę. Liepos 25 d. socialiniame tinkle „X“ apie eksperimentą paskelbė technologijų verslininkas ir „HyperWrite“ įkūrėjas Mattas Shumeris. Jo pristatytas žaidimas pavadintas „Claude of Duty“.
Nors autorius rezultatą palygino su „Call of Duty“, paskelbti vertinimai rodo, kad DI sukurtas prototipas profesionalių šios serijos žaidimų kokybės dar nepasiekė.
Trijų pastraipų užklausa vietoj išsamios specifikacijos
Shumeris modeliui nurodė sukurti pirmojo asmens šaudyklę, savo kokybe prilygstančią naujausiems „Call of Duty“ žaidimams. Jo viešai paskelbtą pradinę užklausą sudarė vos trys pastraipos. Jose nebuvo pateikta išsami techninė architektūra ar konkrečių žaidimo sistemų sąrašas.
Vietoj to „Claude Code“ agentui buvo nurodyta suskaidyti projektą į dalis ir paskirstyti jas subagentams – atskirą kontekstą turintiems modelio egzemplioriams. Jie galėjo rūpintis konkrečiais elementais, pavyzdžiui, ginklų modeliais, apšvietimu ar aplinka.
Kiekvieną rezultatą turėjo tikrinti atskiras kritiko vaidmenį atliekantis subagentas. Jis lygino sukurtą vaizdą su tikrų „Call of Duty“ žaidimų medžiaga ir nurodydavo didžiausius trūkumus. Tuomet kūrimo ir vertinimo ciklas būdavo kartojamas.
Shumeris šį metodą pavadino „Gauntlet Loop“. Jo esmė – agentui pateikti aiškų, patikrinamą kokybės kriterijų, atskirti kūrėją nuo vertintojo ir kartoti procesą, kol rezultatas pasiekia nustatytą lygį arba žmogus nusprendžia darbą sustabdyti.
Apie 55 000 kodo eilučių ir procedūriškai kuriami elementai
Baigtas prototipas veikia naudodamas „Three.js“ biblioteką ir „WebGL2“. Shumerio teigimu, projektą sudaro apie 55 000 kodo eilučių ir 11 posistemių.
Tekstūros, trimačiai modeliai, animacijos ir garsai generuojami programiškai naršyklėje. Projekte nenaudojami atskirai atsisiunčiami paruošti vaizdų, modelių ar garso išteklių failai.
Vis dėlto formuluotė „sukūrė per vieną promptą“ gali klaidinti. Žmogus pateikė vieną pradinę užklausą ir, pasak Shumerio, toliau proceso nevaldė, tačiau pats agentas dirbo daug valandų, pasitelkė daugybę subagentų ir atliko daug pakartotinių taisymo bei vertinimo ciklų.
Shumerio paskelbtame kritiko žurnale žaidimo vaizdo įvertinimas pakilo nuo 3,59 iki šiek tiek daugiau nei 5 balų iš 10. Visuose užfiksuotuose palyginimuose tikrojo „Call of Duty“ vaizdas buvo įvertintas geriau.
Kiti kūrėjai pakartojo eksperimentą
Shumeriui paskelbus pradinę užklausą ir projekto kodą, metodą išbandė ir kiti kūrėjai.
Buvęs rizikos draudimo fondo valdytojas bei tinklalaidžių kūrėjas Jamesas Altucheris pranešė, kad, naudodamas panašią užklausą, per maždaug dešimt valandų ir sunaudojęs apie 1,3 mln. žetonų sukūrė naršyklėje veikiantį žaidimą „Operation Blackout“.
Kitas kūrėjas tas pačias instrukcijas pateikė „OpenAI“ modeliui „GPT-5.6 Sol“, veikiančiam didžiausių skaičiavimo pastangų („Ultra“) režimu. Gautas rezultatas taip pat buvo žaidžiamas.
Programuotojas Leonas Linas pasirinko kitokį metodą: parengė maždaug 20 skyrių techninę specifikaciją ir pateikė ją „Claude Opus 5“ per „Cursor“ aplinką. Taip buvo sukurtas kitas naršyklės šaudyklės prototipas – „Dust Corridor“.
Naujas dizainas ar žinomų sprendimų derinys?
„Three.js“ pelės valdymo, judėjimo ir šaudymo mechanikų pavyzdžiai internete prieinami jau daugiau nei dešimtmetį. Panašūs sprendimai publikuoti daugelyje programavimo pamokų ir viešų kodo saugyklų.
Todėl negalima nustatyti, kiek modelis savarankiškai suprojektavo naują sistemą, o kiek pritaikė mokymo metu išmoktus įprastus programavimo šablonus. Eksperimento autoriai nepaskelbė formalios analizės, kuri leistų patikrinti galimą sukurtų sprendimų sutapimą su modelio mokymo duomenimis.
Tai nereiškia, kad demonstracija yra netikra, tačiau teiginį apie visiškai nuo nulio sukurtą AAA kokybės žaidimą reikėtų vertinti atsargiai.
Ką tai reiškia Lietuvos kūrėjams?
Šis eksperimentas rodo, kad pavienis programuotojas ar nedidelė Lietuvos komanda, naudodama agentinius programavimo įrankius, per palyginti trumpą laiką gali sukurti veikiantį žaidimo prototipą.
Tokie įrankiai gali paspartinti idėjų tikrinimą, programavimą, grafinių elementų generavimą ir klaidų paiešką. Tačiau jie dar nepakeičia profesionalios žaidimų kūrėjų komandos: DI sugeneruotą kodą būtina tikrinti, optimizuoti, testuoti ir įvertinti jo licencines bei saugumo rizikas.
„Claude of Duty“ yra įspūdinga agentinio programavimo demonstracija, bet ne įrodymas, kad vienas trumpas nurodymas jau gali pakeisti kelerius metus trunkantį AAA klasės žaidimo kūrimą.
Šaltiniai: Decrypt analizė, Matto Shumerio paaiškinimas apie „Gauntlet Loop“, pradinis pranešimas platformoje „X“, projekto kodas ir kritiko žurnalas „GitHub“