Naujas CEPR (Centre for Economic Policy Research) tyrimas atskleidžia: moksleiviai, kurie namų darbams naudoja generatyvinį dirbtinį intelektą, per pusę metų egzaminus laiko iki 20 proc. blogiau nei tie, kurie DI nenaudoja. Tyrimą birželį paskelbė ekonomistai D. Strömbergas, V. Lei ir Y. Wu, išanalizavę 30 mėnesių duomenis apie 26 811 Kinijos 7–12 klasių moksleivių. Rezultatai – vieni išsamiausių iki šiol surinktų įrodymų, kad DI naudojimas mokantis turi ir kainą, ne tik naudą.
Ką konkrečiai parodė duomenys
Tyrėjai stebėjo, kaip mokyklose palaipsniui diegtas DI keitė namų darbų ir egzaminų rezultatus per devynis dalykus. Namų darbų pažymiai išaugo 18 proc., o jų atlikimo laikas sutrumpėjo 30 proc. – atrodytų, akivaizdi nauda. Tačiau mėnesiniai egzaminai, kuriuos moksleiviai laikė be jokių priemonių, per šešis mėnesius suprastėjo 20 proc., o svarbiausi – stojamieji egzaminai į vidurinę ir universitetą – nukrito 18–24 proc., šiam efektui iki galo išryškėjus tik po dvejų metų. Didžiausi nuostoliai fiksuojami socialiniuose moksluose, mažesni – tiksliuosiuose moksluose ir kalbose, o labiausiai nukentėjo jaunesni, iki tol stipriausi moksleiviai ir berniukai.
Kodėl taip nutinka
Autoriai pastebi: apie 80 proc. DI naudojančių moksleivių elgiasi taip, lyg tiesiog perleistų namų darbus atlikti įrankiui – jie darbus baigia neįprastai greitai, bet gauna aukštus pažymius. Būtent šioje grupėje ir susikoncentruoja beveik visas mokymosi nuostolis. Tie, kurie DI naudojo kaip pagalbą, bet skyrė darbui panašiai laiko kaip ir be jo, prarado nedaug – tai rodo, kad problema ne pats įrankis, o jo naudojimo būdas.
Analogija ir kontekstas
Šis tyrimas nėra vienišas atvejis. 2024–2025 m. panašų efektą Turkijos vidurinėse mokyklose fiksavo ir kiti tyrėjai (Bastani ir kt.): moksleiviai, gavę neribotą prieigą prie DI pamokų metu, testus sprendė prasčiau nei tie, kuriems prieiga buvo apribota patarimais be gatavų atsakymų. Skirtumas nuo ankstesnių, mažesnės apimties studijų – CEPR darbas remiasi kur kas didesne imtimi ir stebi ne vienkartinį testą, o rezultatus per dvejus metus, todėl leidžia teigti, kad efektas ne laikinas, o kaupiasi.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos mokyklose oficialaus DI naudojimo namų darbams draudimo nėra, o ChatGPT, Gemini ir kiti įrankiai lietuvių kalba veikia laisvai ir nemokamai (mokamos versijos, pvz., ChatGPT Plus, kainuoja apie 20–23 eurus per mėnesį). Tai reiškia, kad Lietuvos moksleiviams ta pati rizika aktuali jau šiandien – ypač kai DI naudojamas ne kaip mokymosi priemonė, o kaip greitas būdas „susitvarkyti“ namų darbus prieš pamoką. Tėvams ir mokytojams verta atkreipti dėmesį ne į patį DI naudojimo faktą, o į tai, kiek laiko ir pastangų moksleivis įdeda pats.
Susijusi tema: kaip tinkamai naudoti dirbtinį intelektą mokantis neprarandant žinių – skaitykite mūsų gidą apie efektyvų DI naudojimą švietime.
Šaltinis: https://cepr.org/publications/dp21577