Dirbtinio intelekto agentai (angl. AI agents) nebėra vien eksperimentinė technologija. Jie jau gali ieškoti informacijos internete, analizuoti dokumentus, ruošti ataskaitas, kurti pristatymus, dirbti su kodu ir, gavę reikiamus leidimus, naudotis prijungtomis paslaugomis.
Tačiau svarbu nepervertinti jų savarankiškumo. Agento galimybės priklauso nuo naudojamo produkto, prenumeratos plano, prijungtų įrankių ir suteiktų leidimų. Todėl DI agentas nėra darbuotojas, kuriam galima aklai perduoti visą atsakomybę. Tai veikiau pažangus darbo įrankis, galintis atlikti aiškiai apibrėžtą užduotį ir pateikti rezultatą žmogaus peržiūrai.
Kodėl DI agentai laikomi kitu technologijos etapu
Įprastas pokalbių robotas daugiausia atsako į klausimus arba sukuria tekstą. Agentas gali atlikti ilgesnę veiksmų seką: išanalizuoti užduotį, susidaryti planą, pasirinkti reikalingus įrankius, surinkti informaciją, sukurti dokumentą ir patikrinti rezultatą.
Pavyzdžiui, paprašytas parengti konkurentų analizę agentas gali:
- surasti viešai prieinamą informaciją;
- palyginti pasirinktus konkurentus;
- susisteminti duomenis lentelėje;
- išskirti pagrindines tendencijas;
- parengti PDF arba pristatymą;
- nurodyti naudotus šaltinius ir nepatikrintus teiginius.
Žmogui nebereikia atskirai atlikti kiekvieno techninio veiksmo, tačiau jis vis dar turi aiškiai pasakyti, kokio rezultato tikisi ir kaip šis rezultatas bus vertinamas.
Ar gebėjimas formuluoti užklausas praras reikšmę?
Sudėtingų DI užklausų reikšmė tikriausiai mažės. Šiuolaikiniams agentams dažnai pakanka paprastai aprašyto tikslo, o trūkstamos informacijos jie gali paprašyti patys.
Vis dėlto gebėjimas tinkamai suformuluoti užduotį niekur nedings. Patikimesniam rezultatui naudinga nurodyti keturis dalykus:
- tikslą – ką agentas turi padaryti;
- kontekstą – kokius dokumentus, šaltinius ar duomenis naudoti;
- ribas – ko negalima keisti arba daryti be leidimo;
- laukiamą rezultatą – kokį galutinį atsakymą ar failą agentas turi pateikti.
Todėl ateityje svarbiausia bus ne mokėti kurti ilgų ir dirbtinai sudėtingų užklausų, o aiškiai paaiškinti problemą, pateikti reikiamą kontekstą ir įvertinti gautą rezultatą.
Kaip keičiasi kasdienis darbas
DI agentai labiausiai tinka užduotims, kurias sudaro keli pasikartojantys etapai: rinkos stebėjimas, dokumentų analizė, naujienų suvestinių rengimas, laiškų juodraščių ruošimas ar informacijos perkėlimas į lenteles.
Pavyzdžiui, agentui galima pateikti tokią užduotį:
„Kiekvieną darbo dieną peržiūrėk nurodytus rinkos šaltinius, atrink penkias svarbiausias naujienas, parenk trumpą santrauką lietuvių kalba ir pridėk nuorodas į pirminius šaltinius.“
Jeigu naudojama sistema palaiko suplanuotas užduotis ir turi prieigą prie reikalingų šaltinių, šis procesas gali būti vykdomas automatiškai, tačiau pirmuosius rezultatus reikėtų peržiūrėti ir patikslinti atrankos kriterijus. Svarbu suprasti: vienas sakinys savaime nesuteikia agentui prieigos prie pašto, kalendoriaus ar kitų paskyrų – tam būtini atitinkami prijungti įrankiai ir vartotojo leidimai.
„ChatGPT“ ir „Codex“ atlieka ne tą patį vaidmenį
„ChatGPT“ yra universalus DI pagalbininkas, galintis atsakyti į klausimus, analizuoti informaciją, kurti įvairų turinį ir, priklausomai nuo prieinamų funkcijų, naudotis prijungtais šaltiniais bei įrankiais.
„Codex“ pirmiausia yra programavimo ir programinės įrangos kūrimo agentas. Jis gali analizuoti esamą programos kodą, ieškoti klaidų ir siūlyti pataisymus, kurti ar keisti funkcijas, vykdyti testus, tikrinti atliktus pakeitimus, rengti kodo apžvalgas bei dirbti su projekto failais ir technine dokumentacija.
Kai kuriose darbo aplinkose „Codex“ taip pat gali naudotis naršykle, kurti dokumentus, lenteles ar pristatymus ir dirbti su prijungtomis paslaugomis. Tačiau šios galimybės nėra vienodos visuose įrenginiuose, planuose ir organizacijose.
Saugumas: leidimai, ribos ir žmogaus kontrolė
Kuo daugiau įrankių turi agentas, tuo daugiau dėmesio reikia skirti saugumui. Jei agentas gali skaityti paštą, keisti failus ar veikti svetainėje, klaidingas sprendimas gali turėti realių pasekmių.
Patikimose agentinėse sistemose rizika gali būti valdoma keliais būdais: ribojama, kokius failus ir sistemas agentas gali pasiekti; naudojami atskiri leidimai skirtingiems veiksmams; svarbiems veiksmams gali būti prašoma žmogaus patvirtinimo; izoliuojama aplinka, kurioje vykdomas kodas; saugomi atliktų veiksmų įrašai ir tikrinami agento sukurti pakeitimai.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti veiksmus, susijusius su asmens duomenimis, mokėjimais, sutarčių sudarymu ar informacijos siuntimu tretiesiems asmenims. Saugus principas paprastas: agentas gali parengti laišką, tačiau prieš jį išsiunčiant žmogus turėtų patikrinti gavėją, turinį ir priedus.
Kaip paruošti informaciją savo DI agentui
Kad agentas dirbtų patikimiau, jam reikia tinkamo konteksto. Kelios praktinės rekomendacijos:
- Pateikite realių pavyzdžių. Jei norite, kad agentas rašytų jūsų stiliumi, duokite jam ankstesnių laiškų ar publikacijų pavyzdžių.
- Atskirkite projektus. Kiekvienam projektui naudokite atskirą aplanką arba darbo erdvę.
- Pažymėkite patikimus šaltinius. Nurodykite, kuriais dokumentais galima remtis, o kuri informacija gali būti pasenusi.
- Apibrėžkite ribas. Pavyzdžiui: „Ruošk tik juodraščius, bet pats laiškų nesiųsk.“
- Nelaikykite jautrių duomenų be būtinybės. Agentui suteikite tik tokią prieigą, kurios iš tikrųjų reikia užduočiai atlikti.
- Nurodykite tikrinimo taisykles. Paprašykite pažymėti faktus, kurių nepavyko patvirtinti, ir pridėti nuorodas į šaltinius.
Jei naudojamos tokios paslaugos kaip „Google Drive“, „Gmail“ ar „Google Calendar“, turi būti įdiegti ir prijungti atitinkami įrankiai – agentas negali savavališkai pasiekti vartotojo paskyrų.
„Vibe coding“: kada jo pakanka, o kada reikia programuotojo?
„Vibe coding“ – taip paprastai vadinamas programų kūrimo būdas, kai žmogus natūralia kalba aprašo norimą rezultatą, o didžiąją dalį kodo sukuria DI.
Šis metodas ypač naudingas prototipams, vidiniams įrankiams, paprastoms svetainėms, idėjų patikrinimui ir mokymuisi. Tačiau veikiantis prototipas dar nėra patikimas produktas. Sistemoms, kurios tvarko mokėjimus, asmens duomenis arba aptarnauja daug vartotojų, reikia apgalvotos architektūros, testavimo, saugumo patikros ir ilgalaikės priežiūros.
Patyręs programuotojas tokiose situacijose vis dar labai svarbus. Jo vaidmuo keičiasi: mažiau laiko skiriama rutininiam kodo rašymui, daugiau – architektūrai, patikrai ir saugumui.
Ką galima išbandyti jau šiandien
Pradėti geriausia nuo mažos ir lengvai patikrinamos užduoties:
- „Pagal šiuos dokumentus parenk vieno puslapio projekto santrauką. Trūkstamus arba nepatvirtintus faktus aiškiai pažymėk.“
- „Rask mano laiškus apie šį projektą ir parenk atsakymų juodraščius. Nieko nesiųsk be mano patvirtinimo.“
- „Kiekvieną pirmadienį parenk praėjusios savaitės DI naujienų suvestinę. Naudok tik pirminius arba patikimus šaltinius ir pridėk nuorodas.“
- „Peržiūrėk šio projekto kodą, rask galimas klaidas, pasiūlyk taisymo planą, tačiau nekeisk failų, kol plano nepatvirtinsiu.“
- „Pagal mano kalendorių pasiūlyk tris tinkamus susitikimo laikus. Kvietimų pats nesiųsk.“
Jeigu darbo procesas pasiteisina, jo instrukcijas galima išsaugoti kaip pakartotinai naudojamą įgūdį. Jei procesą reikia vykdyti nustatytu laiku, jam papildomai sukuriama suplanuota užduotis – tai du skirtingi dalykai: įgūdis apibrėžia, kaip atlikti darbą, o suplanuota užduotis nustato, kada jis turi būti pakartotas.
Atsakomybė lieka žmogui
DI agentas gali atlikti darbą, bet negali perimti teisinės, profesinės ar moralinės atsakomybės už rezultatą. Jei agento sukurtame kode lieka saugumo spraga, klientui išsiunčiama klaidinga informacija arba priimamas nuostolingas sprendimas, atsakomybė tenka žmogui ar organizacijai, kuri naudojo sistemą.
Todėl supratimo negalima visiškai deleguoti: prieš pasitikint rezultatu verta patikrinti, ar naudoti šaltiniai patikimi, ar rezultatas atitinka tikslą ir ar neatskleidžiami jautrūs duomenys. Saugiau pasirinkti vieną dažnai pasikartojančią užduotį, išbandyti procesą ir tik tada suteikti agentui daugiau savarankiškumo, nei bandyti automatizuoti viską iš karto.
Ateitis: nuo sudėtingų užklausų prie bendradarbiavimo
Per artimiausius metus sąveika su DI tikriausiai taps natūralesnė. Agentai geriau atsimins darbo kontekstą, mokės naudotis daugiau įrankių ir dažniau patys paprašys trūkstamos informacijos.
Tačiau tai nereiškia, kad žmogui nebereikės suprasti savo darbo. Priešingai – kuo lengviau agentas gali atlikti veiksmą, tuo svarbiau mokėti pasirinkti tinkamą tikslą, nustatyti ribas ir patikrinti rezultatą. Vertingiausias įgūdis bus ne tobulos užklausos rašymas, o gebėjimas aiškiai suformuluoti problemą, priimti sprendimą ir atsakyti už jo pasekmes.
Išvada
2026 metais DI agentai jau yra praktiškai naudojami darbo įrankiai. Jie gali atlikti kelių etapų užduotis, naudotis naršykle ir prijungtomis paslaugomis, analizuoti dokumentus, kurti ataskaitas bei padėti programuoti. Vis dėlto jų galimybės priklauso nuo konkretaus produkto, plano, prijungtų įrankių ir suteiktų leidimų, o klaidos vis dar galimos.
Geriausia strategija – pradėti nuo vienos aiškios ir lengvai patikrinamos užduoties. Tik įsitikinus, kad procesas veikia patikimai, verta jį automatizuoti ir palaipsniui suteikti agentui daugiau savarankiškumo.
Šaltiniai: