TOP 20 klaidų, kurias daro pradedantieji naudodamiesi „ChatGPT"

Šis straipsnis buvo parengtas naudojant dirbtinio intelekto įrankius. Turinį peržiūrėjo ir redagavo žmogus.

Dirbtinis intelektas tapo kasdieniu darbo įrankiu, tačiau dauguma žmonių vis dar neišnaudoja net pusės „ChatGPT" galimybių. Priežastis dažniausiai slypi ne pačiame įrankyje, o užklausų formulavimo įpročiuose. Tas pats modelis iš „vidutiniško" gali tapti „puikiu" pagalbininku, jei pakeisite vos kelis žodžius savo klausime.

Žemiau – 20 dažniausių pradedančiųjų klaidų ir konkretūs patarimai, kaip jų išvengti.

1. Per trumpa užklausa

Viena dažniausių klaidų – parašyti vos kelis žodžius ir tikėtis stebuklo.

Kuo daugiau konteksto pateikiate, tuo tikslesnį rezultatą gaunate – „ChatGPT" nepapildo trūkstamos informacijos savo nuožiūra, o tiesiog spėja.

2. Nenurodoma užduoties paskirtis

„ChatGPT" nežino, kam ir kodėl jums reikalingas tekstas ar atsakymas, jei to nepasakote.

Vietoj bendro „Paaiškink SEO" parašykite:

Nurodžius tikslą, atsakymas iškart pritaikomas jūsų situacijai, o ne bendram atvejui.

3. Nenurodoma auditorija

Tas pats tekstas gali visiškai netikti skirtingiems skaitytojams. Auditorija gali būti, pavyzdžiui:

• vaikai;
• studentai;
• programuotojai;
• rinkodaros specialistai;
• įmonių vadovai.

Kiekvienai iš jų reikia kitokio žodyno, tono ir detalumo lygio, todėl auditoriją verta įvardyti kiekvienoje svarbesnėje užklausoje.

4. Neprašoma atlikti eksperto vaidmens

„ChatGPT" gali atsakyti labai skirtingais stiliais – priklausomai nuo to, koks vaidmuo jam priskiriamas. Pavyzdžiui:

arba

Vaidmens nurodymas padeda gauti nuoseklesnius, profesionalesnius ir konkrečios srities kalba parašytus atsakymus.

5. Per daug užduočių vienoje užklausoje

Dažna klaida – vienu metu prašyti parašyti straipsnį, sukurti paveikslėlį, optimizuoti SEO ir parengti įrašus socialiniams tinklams. Rezultatas paprastai būna paviršutiniškas visose srityse.

Efektyviau dirbti etapais:

1. sudaryti planą;
2. patobulinti struktūrą;
3. parašyti tekstą;
4. pataisyti klaidas;
5. optimizuoti SEO.

Kiekvienas etapas – atskira užklausa, kurioje galima sutelkti dėmesį ir patikslinti rezultatą prieš pereinant toliau.

6. Nenurodomas rašymo stilius

Atsakymo kokybė labai priklauso nuo pasirinkto tono. Galite nurodyti, kad tekstas būtų:

• oficialus;
• draugiškas;
• profesionalus;
• parduodantis;
• paprastas ir aiškus.

Jei tono nenurodote, „ChatGPT" pasirenka jį pats – ir dažnai tai bus vidutiniškai neutralus, bet ne jūsų situacijai tinkamiausias stilius.

7. Faktai nepatikrinami

Nors „ChatGPT" dažnai pateikia tikslią informaciją, jis gali suklysti, „haliucinuoti" arba remtis pasenusiais duomenimis. Ypač atidžiai visada tikrinkite:

• teisės aktus;
• mokesčius;
• medicininę informaciją;
• statistiką ir skaičius;
• kainas.

Taisyklė paprasta: viską, kas keliaus toliau – į publikaciją, ataskaitą ar sprendimą – patikrinkite pirminiame šaltinyje.

8. Neprašoma pateikti pavyzdžių

Pavyzdžiai padeda greičiau ir aiškiau suprasti temą, tačiau „ChatGPT" jų pateikia tik paprašytas.

Toks priedas dažnai naudingesnis nei papildomas puslapis teorijos.

9. Nepratęsiamas dialogas patikslinimais

Patyrę naudotojai retai apsiriboja pirmu atsakymu – jie tęsia tą patį pokalbį, tikslindami rezultatą. Galima paprašyti:

• paaiškinti paprasčiau;
• pridėti daugiau pavyzdžių;
• sutrumpinti tekstą;
• pateikti lentelę vietoj teksto;
• parašyti profesionaliau ar draugiškiau.

Tai leidžia patobulinti tą patį rezultatą, o ne pradėti iš naujo.

10. Manoma, kad pirmas atsakymas yra geriausias

Skirtingai nuo 9 punkto, čia kalbama apie visiškai naują bandymą, o ne to paties atsakymo tikslinimą. Antras ar trečias variantas dažnai būna kokybiškesnis vien todėl, kad papildomai suformuluojate, kas jums nepatiko pirmame.

Nebijokite paprašyti sugeneruoti alternatyvų arba parašyti „pabandyk kitaip".

11. Nenurodomi apribojimai

Jeigu nenorite ilgo teksto ar konkretaus formato, tai reikia pasakyti aiškiai iš anksto, o ne taisyti po to. Pavyzdžiui:

• iki 100 žodžių;
• ne daugiau kaip 5 punktai;
• tik lentelė, be aprašymo;
• be nereikalingų įžanginių sakinių.

Apribojimai sutaupo laiko – nereikia redaguoti per ilgo ar per plataus atsakymo.

12. Neprašoma palyginti

Vietoj bendro klausimo „Kas geriau?" verta suformuluoti konkretų palyginimo kriterijų sąrašą:

Toks klausimas duoda struktūruotą, lengviau palyginamą atsakymą – dažnai net lentelės forma.

13. Nepateikiamas kontekstas apie save

Kontekstas apie jūsų situaciją padeda dirbtiniam intelektui geriau pritaikyti atsakymą. Pavyzdžiui:

Vien ši informacija gali visiškai pakeisti pasiūlymų pobūdį – nuo bendrų teorinių iki realiai įgyvendinamų.

14. Naudojami pernelyg sudėtingi internetiniai „promptai"

Internete gausu ilgų, sudėtingų šablonų su dešimtimis sąlygų, tačiau jie nebūtinai duoda geresnį rezultatą nei paprasta užklausa.

Dažniausiai geriausiai veikia aiški, konkreti, į tašką atsakanti užklausa be perteklinio „prompt inžinerijos" žargono.

15. Nepanaudojami dokumentai

Jeigu turite susijusį failą, jį geriau įkelti, nei bandyti viską aprašyti žodžiais:

• PDF dokumentą;
• „Word" failą;
• „Excel" lentelę;
• nuotrauką ar ekrano kopiją.

Įkėlus failą, „ChatGPT" dirba su tiksliais duomenimis, o ne su jūsų perpasakojimu, kuriame gali trūkti detalių.

16. Neprašoma kritikos

Vienas naudingiausių, bet rečiausiai naudojamų klausimų:

Toks prašymas dažnai atskleidžia silpnas vietas, kurių pats autorius nepastebi, ir greitai pakelia turinio kokybę.

17. Aklai pasitikima kiekvienu atsakymu

Dirbtinis intelektas yra puikus pagalbininkas, tačiau jis nepakeičia gydytojo, teisininko ar finansų konsultanto. Svarbius sprendimus visada verta patikrinti papildomuose, kompetentinguose šaltiniuose – ypač kai kalbama apie sveikatą, teisę ar finansus.

18. Neišsaugomi geri „promptai"

Jeigu radote užklausą, kuri puikiai veikia, ją verta išsisaugoti – atskirame dokumente, užrašų programoje ar „ChatGPT" pasirinktinių instrukcijų (custom instructions) skiltyje.

Tai sutaupo laiko ateityje: geriausius rezultatus duodančias formuluotes galima naudoti pakartotinai, o ne kurti iš naujo kaskart.

19. Bijoma eksperimentuoti

„ChatGPT" gali atlikti kur kas daugiau nei tik atsakyti į tiesioginius klausimus. Verta pabandyti paprašyti jo:

• sugalvoti 20 idėjų vienu prašymu;
• pateikti priešingą nuomonę ar argumentus prieš;
• surasti jūsų plano silpnąsias vietas;
• pasiūlyti netikėtų, netradicinių sprendimų.

Tokie prašymai dažnai atveria naudojimo būdus, apie kuriuos naudotojas net nebūtų pagalvojęs.

20. „ChatGPT" naudojamas tik kaip paieškos sistema

Didžiausia klaida – naudoti dirbtinį intelektą vien klausimams „Kas yra...?". Kur kas daugiau naudos gaunama, kai jo prašoma:

• analizuoti;
• lyginti;
• kurti planus;
• rašyti ir taisyti tekstus;
• generuoti idėjas;
• programuoti;
• versti tekstus;
• kurti lenteles;
• padėti priimti sprendimus.

Greita atmintinė: 20 klaidų viename žvilgsnyje

Išvada

Kuo daugiau informacijos pateikiate apie savo užduotį, tuo tikslesnį ir naudingesnį atsakymą gaunate. Gera užklausa dažniausiai susideda iš penkių dalių:

Pavyzdys, kaip tai atrodo kartu:

Toks metodas leidžia išnaudoti „ChatGPT" galimybes beveik maksimaliai ir duoda gerokai kokybiškesnius rezultatus nei trumpos, neaiškios užklausos.

Dažnai užduodami klausimai