„ChatGPT“ tapo aiškiu lyderiu pagal deklaruotas JAV Atstovų rūmų išlaidas dirbtinio intelekto įrankiams. CNBC atlikta Rūmų išlaidų duomenų analizė rodo, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d. „OpenAI“ produktui teko beveik 90 proc. nustatytų išlaidų šios kategorijos paslaugoms.
Vis dėlto šie duomenys neparodo viso DI naudojimo JAV Kongrese. Į juos nepatenka nemokamos paskyros ir DI funkcijos, įtrauktos į platesnius programinės įrangos ar debesijos paslaugų kontraktus.
„ChatGPT“ – 798 mokėjimo įrašai
Atstovų rūmų narių biurai, komitetai ir institucinės sąskaitos „ChatGPT“ išleido apie 100 580 JAV dolerių. Analizėje užfiksuoti 798 su šiuo įrankiu susiję mokėjimo įrašai.
Bendra nustatytų išlaidų DI įrankiams suma siekė bent 113 740 dolerių. Taigi „ChatGPT“ teko maždaug 88,4 proc. šios sumos.
Antroje vietoje liko bendrovės „Anthropic“ kuriamas „Claude“: jam išleista apie 13 160 dolerių, užfiksuoti 37 mokėjimo įrašai.
CNBC duomenimis, „ChatGPT“ prenumeratos ar paslaugos buvo perkamos bent 71 Atstovų rūmų nario biure. Tai sudaro maždaug šeštadalį visų 435 Rūmų narių biurų.
Santykinai nedidelė vidutinė vieno „ChatGPT“ mokėjimo vertė – apie 126 dolerius – leidžia manyti, kad nemaža dalis paslaugų buvo perkama atskirų biurų ar darbuotojų lygmeniu. Tačiau vien iš mokėjimų duomenų negalima nustatyti tikslaus prenumeratų skaičiaus ar visų pirkimų organizavimo būdo.
Viena iš galimų „ChatGPT“ persvaros priežasčių – ankstyvas įrankio įsitvirtinimas. Dar 2023 m. Atstovų rūmų skaitmeninė tarnyba darbuotojams suteikė pirmąsias 40 „ChatGPT Plus“ licencijų, o „OpenAI“ vėliau dalyvavo darbuotojų mokymuose.
Kam Kongreso darbuotojai naudoja DI
Kongreso darbuotojai generatyvinio DI įrankius naudoja memorandumams rengti, teisės aktų projektams apibendrinti ir analizuoti, atsakymams rinkėjams ruošti, klausymų medžiagai rengti bei politiniams tyrimams atlikti.
Tačiau išlaidų duomenys neleidžia įvertinti, kaip dažnai šie įrankiai naudojami, kiek darbuotojų turi prieigą prie vienos paskyros ar kokią įtaką DI daro galutiniams dokumentams ir politiniams sprendimams.
Demokratų biurai išleido daugiau
Su demokratais susiję biurai DI įrankiams išleido 54 165 dolerius, o respublikonų biurai – 15 782 dolerius. Demokratų biurų užfiksuotos išlaidos buvo maždaug 3,4 karto didesnės.
Šios dvi sumos neapima visų 113 740 dolerių išlaidų. Likusi dalis teko komitetams, institucinėms ar kitaip nepriskirtoms sąskaitoms. Todėl pateiktų skaičių negalima interpretuoti kaip išsamaus abiejų partijų DI naudojimo palyginimo.
Vieši išlaidų duomenys taip pat neatskleidžia, kodėl demokratų biurai mokamoms DI paslaugoms išleido daugiau.
„Anthropic“ lobizmui išleido daugiau už „OpenAI“
DI bendrovėms aktyviau konkuruojant dėl pozicijų JAV valdžios institucijose, didėja ir jų lobizmo išlaidos.
Remiantis federalinėmis lobizmo deklaracijomis, „OpenAI“ 2026 m. pirmąjį ketvirtį lobizmui skyrė apie 1 mln. dolerių. „Anthropic“ lobizmo išlaidos per metus padidėjo 344 proc. – nuo 360 tūkst. iki beveik 1,6 mln. JAV dolerių.
Šie skaičiai rodo didėjančias bendrovių pastangas daryti įtaką diskusijoms dėl DI reguliavimo, valstybinių pirkimų, autorių teisių, kibernetinio saugumo ir technologinės infrastruktūros. Tačiau lobizmo išlaidų nereikėtų tiesiogiai sieti su konkrečių DI produktų populiarumu Atstovų rūmuose.
Ką šis pavyzdys parodo
Lietuvos institucijoms šis pavyzdys aktualus kaip decentralizuoto DI diegimo rizikos scenarijus. Atskiriems padaliniams savarankiškai perkant DI paslaugas, sunkiau užtikrinti vienodas duomenų apsaugos, informacijos saugumo ir sugeneruotų rezultatų tikrinimo taisykles.
Šaltiniai: CNBC tyrimas, TechCrunch santrauka, Axios apie 2026 m. pirmojo ketvirčio lobizmo išlaidas