Filosofas Nickas Bostromas tinklalaidės „The Joe Rogan Experience“ 2525-ajame epizode, paskelbtame 2026 m. liepos 14 d., aptarė du radikaliai skirtingus dirbtinio intelekto raidos scenarijus. Pažangios sistemos gali padėti sukurti precedento neturinčią gerovę, tačiau netinkamai suprojektuotas arba valdomas superintelektas taip pat galėtų apriboti žmonių galimybes kontroliuoti savo ateitį.
Daugiau nei dvi valandas trukusiame pokalbyje Bostromas kalbėjo apie galimą dirbtinio bendrojo intelekto atsiradimą, darbo automatizavimą, DI sistemų derinimą su žmonių tikslais ir gyvenimo prasmę visuomenėje, kurioje darbas nebebūtų ekonominė būtinybė.
Jei darbas taps nebūtinas, kas suteiks gyvenimui prasmę?
Bostromas yra ne pelno organizacijos „Macrostrategy Research Initiative“ steigėjas ir pagrindinis tyrėjas. Naujausioje jo knygoje „Deep Utopia: Life and Meaning in a Solved World“, išleistoje 2024 m., nagrinėjamas scenarijus, kuriame technologijos išsprendžia daugumą praktinių žmonijos problemų.
Pokalbyje filosofas teigė, kad vien diskusijų apie darbuotojų perkvalifikavimą gali nepakakti. Jei ilgainiui DI ir robotika perimtų didelę dalį žmonių atliekamų užduočių, reikėtų spręsti ne tik pajamų paskirstymo, bet ir tikslo, statuso bei tapatybės klausimus.
Tai papildo ankstesnius Bostromo darbus. 2014 m. knygoje „Superintelligence: Paths, Dangers, Strategies“ daugiausia dėmesio skirta rizikai, kylančiai dėl žmogaus gebėjimus pranokstančių sistemų. „Deep Utopia“ nagrinėja priešingą klausimą: kaip žmonės gyventų, jei technologinė transformacija būtų sėkminga.
Ar AGI gali atsirasti per kelerius metus?
Bostromas neatmetė galimybės, kad dirbtinis bendrasis intelektas galėtų atsirasti jau per vienerius–trejus metus. Tačiau tai reikėtų vertinti kaip galimą scenarijų, o ne patikimą ar visuotinai priimtą prognozę.
Nėra ir vieno sutarto AGI apibrėžimo. Dažniausiai šiuo terminu apibūdinama sistema, galinti žmogaus lygiu arba geriau atlikti platų intelektinių užduočių spektrą. Superintelektu Bostromas vadina dar pažangesnę sistemą, kuri daugelyje svarbių pažintinių sričių gerokai pranoktų geriausius žmones.
Kada tokios sistemos galėtų atsirasti, tebėra neaišku. Vertinimai priklauso nuo prielaidų apie algoritmų pažangą, skaičiavimo išteklius, duomenis, robotiką ir galimus technologinius apribojimus.
Derinimas ir valdymas – dvi skirtingos problemos
Bostromas atskyrė techninę ir politinę problemos dalis. DI derinimo, arba alignment, problema susijusi su tuo, ar sistema patikimai vykdys žmonių numatytus tikslus. Valdymo problema – su tuo, kas nustatys šiuos tikslus, kontroliuos technologiją ir gaus jos kuriamą naudą.
Pokalbyje taip pat aptarti pažangių lustų eksporto apribojimai, pavojingiausių modelių viešinimas ir JAV bei Kinijos technologinė konkurencija. Bostromo vertinimu, tiek nekontroliuojamas skubėjimas, tiek neapgalvotas plėtros stabdymas gali kelti skirtingų rizikų.
Ką ši diskusija reiškia
Didžiausią įtaką pažangiausių DI modelių kūrimui turi technologijų bendrovės ir valstybės, kontroliuojančios didelius skaičiavimo išteklius. Vis dėlto Lietuva nėra tik pasyvi stebėtoja: ji dalyvauja formuojant bendrą ES politiką, paskiria nacionalines priežiūros institucijas ir įgyvendina ES dirbtinio intelekto aktą.
Reglamente numatytos papildomos pareigos bendrosios paskirties DI modeliams, galintiems kelti sisteminę riziką. Tačiau AI Act nėra išsamus atsakymas į visas Bostromo aptariamas problemas. Globaliai superintelekto kontrolei, technologinės galios koncentracijai ir tarptautinei konkurencijai gali prireikti papildomų susitarimų.
Bostromo pokalbio vertė – ne tiksli ateities prognozė, o aiškiai iškelta dilema: pažangus DI gali smarkiai išplėsti žmonijos galimybes, tačiau rezultatas priklausys ne tik nuo technologinių gebėjimų, bet ir nuo to, kaip šios sistemos bus kuriamos, kontroliuojamos ir naudojamos.
Šaltiniai: „The Joe Rogan Experience“ #2525, Nicko Bostromo oficiali biografija, Europos Komisija – AI Act valdymas ir įgyvendinimas.